Kontaktai
MOTERIŠKUMO GALIA. ĮVADAS.
Kas yra Moteris? Kokia yra Moteris įvairiose gyvenimo situacijose? Kuo Moteris skiriasi nuo Vyro? Kokia yra jos funkcija ir prasmė, kada Moteris jausis visiškai laiminga? Koks yra Moters santykis su žemės energijomis ir stichijomis?

Tobulėjimui

Dievinu kančią, arba dvasinis mazochizmas
Kiekvienas žmogus yra laimingas tiek, kiek leidžia sau būti laimingu. Juk gyvenime būtinai atsiras priežasčių, dėl kurių galime jaustis nelaimingi. Kažkas išgyvena eilinę nelaimingą meilę, o kas nors gali pulti į giliausią depresiją dėl kelių papildomų kilogramų ar ne vietoje iškilusio spuogo. Tikroji kančios priežastis slypi ne išoriniuose įvykiuose, o tame, kaip žmogus į juos reaguoja.


Kančios priežastis visuomet glūdi mūsų viduje. Ir toji priežastis viena – ten, kažkur, pačiose sielos gelmėse, mums patinka kentėti. Todėl mes vėl ir vėl įsimylime ne tą žmogų, abejingai atstumdamos visais atžvilgiais idealų partnerį, idant jis kelia mums nuobodulį. Ir po to verkiame į pagalvę, kad tas niekšas mus sutrypė ir išdavė, ir kad taip gyventi neįmanoma, per sunku, nuo meilės nepabėgsi, nebėr prasmės gyventi… Tas aukos vaidmuo, skundai su padejavimais gali tęstis amžius. Mes guodžiamės, tačiau nieko nekeičiame, nes nesuvokiame, kad tokį gyvenimą sau sukuriame mes patys.


Kodėl mes nemokame būti laimingi? Nejau nemeilė sau mumyse taip iškerojusi, kad kelia tik norą kentėti, norą bausti save? Kur glūdi dvasinio mazochizmo priežastys?


Mazochizmo šaknys eina giliai į vaikystę, ten, kur vaikas negavo pakankamai tėvų meilės. Tačiau gavo su kaupu per didelių reikalavimų, kontrolės, suvaržymų ir priekabių. Tėvai įspraudžia vaiką į siaurus rėmus ir vaiko kaltės jausmą padaro manipuliavimo priemone. Jis įprato savo adresu girdėti: :Tu blogas, tu skaudini mamą“, „Tu vėl verti mamą kentėti ir dėl tavęs pergyventi“. Tėvai pasistengė, kad kaltės jausmas išaugtų iki milžiniškų mastelių ir pastoviai duotų apie save žinoti – be pagrindo ar su juo. Žmogus įpranta save laikyti ir jaustis „be kaltės kaltu“. Bet koks vaiko bandymas įsitvirtinti, išreikšti pyktį ar nepasitenkinimą griežtai užkertamas ir baudžiamas. Todėl pyktis ir priešiškumas dabar slepiasi giliai viduje. Vaikas susigyvena su mintimi, kad meilė sąlyginė, kad jos galima nusipelnyti paklusniu elgesiu. Vaikas įpranta užsitarnauti meilę paklūsdamas, nužemindamas save, nusižemindamas. Pastoviai kritikuojamas, jis stengiasi užsitarnauti pritarimą ir prisijungia prie tų, kas jį kritikuoja, tapdamas pačiu negailestingiausiu savęs kaltintoju. Jis ima įtikėti, kad yra niekam tikęs ir nėra vertas meilės. Pažeminimo ir kaltinimų baimė sukelia norą save nubausti ir pažeminti pirmam, nelaukiant, kol tai padarys kiti.
Santykiuose mazochistai yra priklausomi nuo partnerio, įkyrūs ir prilimpantys. Savo rūpesčiu jie bando prisirišti partnerį, stengiasi, kad tas taptų nuo jų priklausomas. Artumo jaumą jie sugeba patirti tik paklūsdami. Jiems ypatingai reikia meilės, dėmesio ir atjautos, tačiau jie bijo išsakyti šį poreikį.
Pakeisti savo charakterį mazochistui nelengva, tai milžiniškas darbas su savimi. Ir vis tik, ką daryti, norint rasti išėjimą iš nuosavos kančios labirinto?


1. Pripažinti problemą.

Tavo nepilnavertiškumo, defektiškumo ir niekingumo jausmas – tai tik tavo mintys, kuriomis tu esi įtikėjęs. Stebėk dienos bėgyje tavo galvoje kylančias mintis. „Aš niekam nereikalingas“, „viskas beviltiška“, „aš viską darau ne taip, kaip reikia, man nieko nesigaus“. Pagalvok, koks būtų tavo gyvenimas be šių minčių? Kokia būtum tu be jų? Tas mintis, kurios daro tave nelaimingą, tu gali pakeisti tomis, kurios teiks laimės.

 

2. Atrasti ir suprasti, kur slepiasi tavo kančios nauda.

Nuo ko ji tave saugo? Ką tau suteikia? Gal apsaugą? Juk kas išdrįs nuskriausti ar apkaltinti ir taip nelaimingą auką. Arba gal tokiu būdu gauni tai, ko nori? Kad kiti, išvydę tavo bejėgiškumą ir silpnumą, pasirūpintų tavimi ir duotų tai, ko tau reikia. Be to, aukos pozicija leidžia patogiai perkelti atsakomybę už tavo gyvenimą kitiems ir kaltinti juos dėl tavo nelaimų. Pasistenk būti sąžininga su savimi – ieškok tikrosios savo problemų priežasties.

 

3. Atrasti tinkamą saviraiškos būdą.

Griežta tėvų kontrolė vaikystėje sąlygoja tai, kad užaugę tokie vaikai nemoka išreikšti ir apginti savojo „Aš“. Juk bandymai įsitvirtinti būdavo slopinami ir dažnai nepavykdavo. Todėl atrask savo įsitvirtinimo būdą bet kurioje srityje, kur tik nori. Tarkime, kūryboje.


4. Išmokti sau atleisti.

Norint išsivaduoti iš kaltės jausmo, reikia atleisti sau už viską viską viską. Už visus praeities ir dabarties įvykius, už visus paklydimus ir klaidas. Pasistenk atsikratyti įpročio visada ir už viską atsiprašinėti. Atsisakyk kritikos ir vertinimų savo adresu.


5. Į dienos šviesą ištraukti visas užspaustas ir giliai paslėptas emocijas.

Mazochistui būdinga užspausti ir slėpti viduje tiek pozityvias, tiek negatyvias emocijas. Suteik sau teisę jas jausti ir išmok jas išjausti be kaltės jausmo. Tu nepadarysi nieko blogo, jei būsi tokia, kokia esi.


6. Mėgautis gyvenimu.

Kiekviename nemaloniame įvykyje ieškok kuo daugiau teigiamų aspektų. Mokykis džiaugtis. Susidaryk savo norų ir svajonių sąrašą ir kasdien įgyvendink bent po vieną norą.

 

Sėkmės!

 

Vertė Audra Maksvytienė,

Straipsnio originalas rusų kalba

 

Patiko straipsnis? Sekite mūsų naujienas Facebooke!

 

Dievinu kančią, arba dvasinis mazochizmas
Registracija į mokymus
© SAKUBONA 2015 Įgyvendinta: Puslapiai.eu
NEMOKAMAELEKTRONINĖ KNYGA
„LŪŽIS.
Kiekybės virsmas kokybe."
NEMOKAMASVAIZDO ĮRAŠAS
Jurijus Micharevas.
Efektyvus gyvenimo valdymas