Apie musRENGINIAIKONSULTACIJOSKontaktai
Galaktinės meilės festivalis
Dvi dienos, per kurias įgaminsime Meilę sulaužyti matricą kurioje gyvename. Žmogus vertas gyventi laimėje ir darnoje su pasauliu ir savimi!

Sąmoningumui

Apie tvarką viduje ir išorėje, arba Čia ir dabar kavos puodelyje
Akys – mūsų sielos atspindys. O namai, kuriame gyvename – ką atspindi jie?
Sakyčiau – namai mūsų proto veidrodis. Na, tai nelabai tikslu. Tiksliau, tavo namai parodo, kiek labai tu esi namie. Ne kiek laiko praleidi būste, kuriame gyveni. Kaip labai tu esi „namie“ – savo centre ir esaties akimirkoje – ten, kas turi plačiai vartojamą pavadinimą „čia ir dabar“.



Taip, tai – apie tvarką. Apie tavo vidinę struktūrą, harmoniją ar chaosą, energijos kokybę.


Jeigu esi praktikuojantis, intensyviai eini keliu į nušvitimą, o tavo namuose kaupiasi nešvarūs indai, gniutulai dulkių ir purvų, daug chaotiškai išdėliotų daiktų – verta sustoti ir įsižiūrėti. Ne kaip į priekaištą – kaip į mirksintį pavojaus signalą – ei, pabusk, tu kažko nematai.


Kažkodėl mes labai mėgstame aistringai reaguoti į gamtoje žmogaus paliktas šiukšles. Piktinamės, renkame – ir jaučiamės tokie geri. Bet – prisiminus dėsnį, kad mūsų negali kabinti, erzinti ir dirginti tai, ko mes patys neturime – verta pasižiūrėti daug arčiau į savo namus. Paprastu pavydžiu – rytinės kavos puodelis.


Gėrei kavą ar arbatą. Sąmoningai pasidarei, su malonumu išgėrei... Ir – ar po tavęs neliko neišplauto puodelio, priberto cukraus, atidarytos virtuvės spintelės ar nepadėto į vietą kavos indelio?
Jei tai nutinka, nusikaltimo sudėtis yra: „čia ir dabar“ nužudymas. Motyvai paprasti – ne tingumas, ne abuojumas ar nevalyvumas, kuo mes galime save lengvai apkaltinti, kad tik išsisuktume nuo tikrojo nusikaltimo – nebuvimo čia ir dabar.


Peržiūrėkime situaciją. Tu labai sąmoningai užsinorėjai kavos. Sąmoningai atidarei spintelę, paėmei kavą, puodelį, pasėmei kavos, užpylei vandeniu, pamaišei, paėmei puodelį, nusinešei prie stalelio, paserviravai pyragėlį... viską padarei teisingai... Tik nebuvai čia ir dabar. Nes – jei būtum čia ir dabar, kavos pakelis būtų grįžęs į savo vietą, o spintelė – uždaryta.


Darant kavą, greičiausiai tu buvai ateityje – toje akimirkoje, kai jau tuoj tuoj gersi kavą. Iš čia – ta kruopelė netvarkos, kuri susikaups į didelę krūvą, kad turėtum ką veikti tą pusdienį, kai suprasi, kad namie vėl įsiveisė netvarka.


Toliau – tu sėdėjai ir gėrei kavą. Tai – nepaprastai malonus ritualas. Su džiaugsmu ir pasimėgavimu. Išgėrei ir nuėjai su reikalais.


Kontrolinis patikrinimas: ar puodelis buvo išplautas ir padėtas – nesvarbu, į spintelę ar indaplovę? Ar ant stalo neliko atidaryto šokolado ir kitų skaniukų? Jei liko – raudona lempelė vėl mirksi – jau turbūt supranti: čia tavęs nebuvo. Einam ieškoti ir ištraukt save iš ten kažkur.


Gerti kavą yra gerti kavą. Ne galvoti kažkokias mintis akompanuojamas svaiginančio kavos kvapo. Bet tebūnie. Galima turėti ir tokį ritualą – gerti kavą ir svajoti, mąstyti, būti ten kažkur ir kažkada ar kada nors. Bet tik tol, kol geri. Jei pastatei puodelį ir nuėjai/įnikai į kitus darbus – mintys tave išnešė labai toli. Arba su paskutiniais gurkšniais išskridai vėl žingsniu pirmyn – į šviesią ateitį. Nieko blogo, labai žmogiška, bet mes juk apie „čia ir dabar“, tiesa?


Ir dar toliau. Tu sąmoningai išgėrei kavą. Sąmoningai išplovei puodelį, padėjai į vietą, viską uždarei ir nuėjai. Pavyko, fanfaros, prizas, pirma vieta... O kriauklėje liko du šaukšteliai ir kavos tirščiai. Raudona lempelė vėl mirksi.


Visa tai, ką mes kalbėjome iki šiol, buvo labiau apie „dabar“. O mūsų tikslas – „čia ir dabar“. O „čia“ yra erdvė.


Kai tu esi „čia“, tu matai. Viską, kas yra erdvėje aplink save. Kadangi šnekame apie tvarką, tu čia ir dabar natūraliai pamatai, kas ne taip. Ką galima lengvai ir greitai atstatyti. Dar vienas puodelis. Purvina kriauklė. Aptaškytas darbastalis.

Sakai, matei, bet čia ne tavo palikimas? Taip, ne tavo. Kito žmogaus – artimo, kolegos, vaiko... Sveikiname, tu jau ne tik nebe čia, bet ir vėl ne dabar. Tu – filme, kuriame „aš geras, kiti blogi“, „kiekvienas turi pasirūpinti savimi“, „kitaip neišauklėsi“ – pagal tai, kas išmokta ir pagal nuotaiką.

Bet: kiekvienas filmas yra mūsų galvoje. Tikrai ne čia ir nebe dabar.

 

Nes čia esi tik tu – vienoje erdvėje su purvina kriaukle ir nešvariu puodeliu. Tu ir erdvė, kuri šiuo metu yra tavo realybė ir kurios harmonijos kampą graužia mažas chaosėlis. Ir esaties akimirkoje tau natūraliai lengva ir norisi paimti ir išplauti tą kriauklę, brūkštelėti pašluoste per pritaškytą stalviršį ir dar pablizginti – nes tau taip gražu, malonu ir harmoninga. Tau ir kitiems.

 

Juk taip paprasta daryti pasaulį gražesniu. Juo labiau, kad ir tas, kuris paliko po savęs tą purvą, mokosi tik iš pavyzdžių...
Skanios kavos!

 

Audra

 

Susitikime prie arbatos! Pašnekėsime apie Čia ir Dabar, pasaulį ir praktikas!

 

Apie tvarką viduje ir išorėje, arba Čia ir dabar kavos puodelyje
Registracija į mokymus
© SAKUBONA 2015 Įgyvendinta: Puslapiai.eu
NEMOKAMAELEKTRONINĖ KNYGA
„LŪŽIS.
Kiekybės virsmas kokybe."
NEMOKAMASVAIZDO ĮRAŠAS
Jurijus Micharevas.
Efektyvus gyvenimo valdymas