Apie musRENGINIAIKONSULTACIJOSKontaktai
Praktinis seminaras "Meilė ir savęs priėmimas"
Labai intensyvus savaitgalio seminaras su profesionaliu psichologu – tiems, kam atsibodo iš knygų mokytis priimti save, kurie pasiryžę realių išgyvenimų sukeltoms tikroms permainoms. Stipru, efektyvu… ir nebūtina garsiai įvardinti tai, kas skauda. Vietų skaičius ribotas.

Alegorinės istorijos

Mažoji Siela ir Saulė: pasaka apie atleidimą
Kažkada už laiko ribų viena maža Siela tarė Dievui: „Aš žinau, kas esu“.
Dievas atsakė: „Nuostabu! Kas tu esi?“
Mažoji Siela sušuko: „Aš esu Šviesa!“
Dievas plačiai nusišypsojo. „Tiesa!“ – patvirtino Dievas. – Tu esi Šviesa.“
Mažoji Siela labai džiaugėsi, pagaliau suvokusi tai, ką siekė suprasti visos Karalystės sielos. „Oho – tarė mažoji Siela, - gerai čia aš“. Tačiau netrukus pasirodė, kad žinoti, kas tu esi negana. Mažoji Siela pajuto vidinę sumaištį - dabar ji norėjo būti tuo, kas yra.

 
Tad Mažoji Siela grįžo pas Dievą (kaip ir pridera sieloms, norinčioms būti Tuo Kas Jos Yra) ir tarė: „Labas, Dieve. Dabar, kai aš žinau, kas aš esu, ar galiu būti tuo, kas esu?“


Dievas atsakė: „Tu nori pasakyti, kad nori būti tuo, kas jau esi?“


„Na, - atsakė Mažoji Siela, - viena yra žinoti, Kas Aš Esu, o kita – iš tiesų Tuo Būti. Aš noriu pajausti, ką reiškia būti Šviesa!“


„Tačiau tu jau esi Šviesa..."  - atsakė Dievas šypsodamasis.


„Taip, bet aš noriu patirti, kaip tai jaučiasi! – sušuko Mažoji Siela.


„Gerai, - sukikeno Dievas, - turėjau tai numanyti. Tu visada mėgai nuotykius.“
Dievo išraiška pasikeitė. „Yra tik vienas daiktas...“


„Kas? – paklausė Mažoji Siela.


„Na, Nėra nieko, išskyrus Šviesą. Matai, aš nesukūriau nieko, tik tai, kas esi; todėl tau nebus lengva patirti save tokią, Koia Esi, nes nėra nieko, kas tu nesi.“


„Ehm? – numykė Mažoji Siela; ji jautėsi susipainiojusi.


„Pažiūrėk taip, - patarė Dievas. – Tu esi kaip žvakė Saulės šviesoje. O, tau ten gerai. Tarp milijonų, milijardų kitų žvakių, sudarančių Saulę. Ir Saulė be tavęs nebūtų Saulė. Na, ji būtų saulė be vienos iš savo žvakių... ir tai jau nebebūtų Saulė; ji nebešviestų taip skaisčiai. Taigi, kaip pažinti savo šviesą, kai esi šviesoje – štai klausimas.“


„Jei taip, - šniurkštelėjo nosim Mažoji Siela, - tu juk Dievas. Sugalvok ką nors!“


Dievas vėl nusišypsojo. „Jau sugalvojau“ – atsakė. „Kadangi tu nematai savo Šviesos šviesoje, apsupsime tave tamsa“.


„Kas yra tamsa?“ – paklausė Mažoji Siela.


Dievas atsakė: „Tai yra tai, kas tu nesi“.


„Ar aš bijosiu tamsos?“ – sušuko Mažoji Siela.


„Tik jei pasirinksi ja būti, - atsakė Dievas. - Iš tiesų nėra ko bijoti, nebent tu nusprendi kitaip. Matai, mes viską susigalvojame. Mes apsimetame.“


„O, - ištarė Mažoji Siela, iškart pasijutus geriau.


Tuomet Dievas paaiškino, kad tam, kad bet ką patirti, turi atsirasti kažkas priešingo jam. „Tai – didelė dovana, - tarė Dievas. - Nes be šito tu nežinotum, kas yra kas. Be Šalčio nepažintum Šilumos, Aukščio be Gylio, Greičio be Lėtumo. Čia be Ten, Dabar be Tada.“


„Taigi, - užbaigė Dievas, - kai tave apsupa tamsa, negniaužk kumščių, nekelk balso ir nekeik tamsos. Geriau būk Šviesa tamsoje, ir nepyk dėl to. Tada tu žinosi, Kas Tu Esi, ir kiti tai taip pat žinos. Skleisk savo Šviesą, kad kiekvienas matytų, kokia tu esi ypatinga!“


„Tu nori pasakyti, kad yra derama rodyti kitiems savo ypatingumą?“ – nustebo Mažoji siela.


„Be abejo!” – Dievas sukikeno. - Labai derama ir skatintina! Tik atmink, kad „ypatinga“ nereiškia „geresnė“. Kiekvienas yra ypatingas, savaip. Tik daugelis tai pamiršo. Jie pamatys, kad derama būti ypatingu, tik jei tu pati matysi, kad tau dera būti ypatinga."


„Oho, - Mažoji Siela uždainavo, jai norėjosi šokti, juoktis ir šokinėti iš džiaugsmo. “Galiu būti tokia ypatinga, kaip panorėsiu!“


„Taip, ir gali pradėti jau dabar, - tarė Dievas, šokdamas ir šokinėdamas ir juokėsi su Mažąja Siela drauge. - Kuria dalimi Ypatingumo tu norėtum būti?“


„Kuria dalim Ypatingumo?“ – pakartojo Mažoji Siela. „Nesuprantu“.


„Na, - paaiškino Dievas, - būti Šviesa reiškia būti Ypatingu, o Ypatingumas turi daug sudedamųjų. Labai Ypatinga būti geraširdžiu. Labai ypatinga būti švelniu. Labai ypatinga būti kūrybingu. Labai ypatinga būti kantriu. Kokias dar Ypatingumo būdus gali sugalvoti?“


Mažoji Siela tyliai pagalvojo. „Galiu išrasti begalę būdų būti Ypatingu – tuomet sušuko. „Labai ypatinga būti paslaugiu. Labai ypatinga dalintis. Labai ypatinga būti draugišku. Labai ypatinga rūpintis kitais!“


„Taip! – sutiko Dievas, - ir Tu gali būti visais tais dalykais ar bet kuria ypatingumo dalimi, kuria nori būti bet kurią akimirką. Štai ką reiškia būti Šviesa.“


Žinau, kuo aš noriu būti, žinau, kokia noriu būti! – džiaugsmingai pareiškė Mažoji Siela. - Noriu būti ta Ypatingumo dalimi, kuri vadinama „Atleidimas“. Ar ne nuostabu ir ypatinga yra atleisti?“


„O taip, - užtikrino Dievas. – Tai labai ypatinga.“


„Gerai, - tarė Mažoji Siela. – Tada aš noriu tuo pabūti. Noriu būti Atleidimas. Noriu pati tai patirti.“


„Gerai, - sutiko Dievas, - tačiau yra vienas dalykas, kurį turėtum žinoti.“


Mažoji Siela ėmė nekantrauti. Viskas, regis, vėl turi polinkį komplikuotis.


„Ką? – atsiduso Mažoji Siela.


“Nėra nieko, kam reikėtų atleisti.”


„Anei vieno?“ - Mažoji Siela negalėjo patikėti tuo, ką išgirdo.

 

“Anei vieno – patvirtino Dievas. – Viskas, ką sukūriau, yra tobula. Nei viena siela visoje kūrinijoje nėra mažiau tobula už tave. Apsižvalgyk.”


Prireikė šiek tiek laiko, kad Mažoji Siela suvoktų, jog aplink juos susirinkusi ištisa minia. Sielos atvyko iš arti ir toli – iš visos Karalystės, nes žinia, kad Mažoji Siela kalbasi su Dievu pasklido plačiai ir kiekviena norėjo išgirsti, ką jie šneka. Žiūrėdama į begalybę susirinkusių sielų, Mažoji Siela turėjo sutikti - nei viena iš jų neatrodė mažiau nuostabi, mažiau didinga ar mažiau tobula už ją pačią. Toks stebuklas buvo tos sielos, ir tokia ryški buvo jų Šviesa, kad Mažoji Siela turėjo prisimerkti.


“Tuomet kam atleisti?” – paklausė Dievas.


“O varge, lengva nebus.” – sumurmėjo Mažoji Siela. “Aš tik norėjau patirti, kaip jaučiasi būti Ta, Kuri Atleidžia. Norėjau žinoti, ką reiškia toji Ypatingumo dalis.”

 

Ir Mažoji Siela patyrė, ką reiškia jausti liūdesį.


Tuomet iš minios žengė Draugiška Siela.

 

“Neliūdėk, Mažoji Siela, - tarė Draugiška Siela. – Aš tau padėsiu”.


“Padėsi? – nušvito Mažoji siela. – O ką tu gali padaryti?”

 

“Na, aš galiu tau suteikti tą, kam atleisti!”


“Gali?”

 

“Tikrai! – šūktelėjo Draugiška Siela.- Aš tavo kitame gyvenime galiu įkūnyti kažką, kam tu galėtum atleisti.“

 

“Bet kodėl? Kodėl tu tai padarytum? – paklausė Mažoji Siela. – Tu, tu esi tobulas Kūrinys. Tu, skleidžianti tokias aukštas vibracijas, kad švyti, taip, kad man sunku į tave žiūrėti, kodėl tu nori nužeminti vibracijas iki tokio greičio, kad tavo ryški Šviesa taptų tamsi ir tanki? Kas verčia tave – tokią švytinčią, kuri šoka tarp žvaigždžių ir juda po Karalystę minties greičiu – ateiti į mano gyvenimą ir tapti tokia sunkia, kad galėtum padaryti ką nors blogo?”


“Paprasčiausiai – atsakė Draugiškoji Siela – aš tai padaryčiau, nes tave myliu.”


Atsakymas labai nustebino Mažąją sielą.


“Nesistebėk taip, - tarė Draugiškoji Siela, - tą patį tu esi dariusi dėl manęs. Nepameni? Mudvi per amžius šokome dviese. Žaidėme laike ir daugelyje vietų. Tu tik nepameni."


“Mudvi buvome Visa Tai. Buvome Pakilimais ir Nuopuoliais, Kaire ir Dešine. Buvome Čia ir Ten, buvome Čia ir Tada. Buvome vyru ir moterimi, gėriu ir blogiu; abi esame buvusios to auka ir nusikaltėliu.”

 

"Taip, mes ėjome drauge, tu ir aš, daugybę kartų; viena kitai suteikdami tikslias ir tobulas galimybes Išreikšti ir Patirti, Kas Mes Esame. Taigi, - Draugiškoji Siela aiškino toliau – į kitą tavo gyvenimą aš šįkart ateisiu kaip Blogiukas. Padarysiu kažką tikrai siaubingo, ir tu galėsi save patirti kaip Tą, Kuris Atleidžia.”

 

“Tačiau ką tu padarysi?” – paklausė Mažoji Siela šiek tiek nervingai, “ką tokio siaubingo?”


“Ak, - mirktelėjo Draugiškoji Siela, - “ką nors sugalvosiu”. Tuomet Draugiškoji Siela surimtėjo ir ramiai tarė “Žinai, tu teisi dėl vieno”.


“Dėl ko? – paklausė Mažoji Siela.


“Aš turėsiu sulėtinti vibracijas ir tapti labai sunkia, kad padaryčiau šį nelabai gražų dalyką. Turėsiu apsimesti kažkuo, labai nepanašiu į save. Taigi, turiu tau didelį prašymą.”


“Prašyk bet ko! – sušuko Mažoji Siela, - nes aš būsiu atleidžianti!!! "– iš džiaugsmo ji uždainavo šokio sukūry. Tuomet pastebėjo, kad Draugiškoji Siela tebesilaiko rimties.
“Kas tai? – paklausė Mažoji Siela. – Ką galėčiau dėl tavęs padaryti? Tu – toks angelas, kad ryžtiesi tam dėl manęs!“

 

“Be abejo, ši Draugiška Siela yra Angelas, - įsiterpė į pokalbį Dievas. – Kaip ir kiekviena kita. Visada atmink: Aš tau siunčiu tik angelus.”


Mažoji Siela dar labiau panoro išpildyti Draugiškosios Sielos prašymą. “Ką galiu dėl tavęs padaryti?” – vėl paklausė.

 

“Tą, akimirką, kai tau smogsiu ir skaudinsiu, - atsakė Draugiškoji Siela, - tą akimirką, kai padarysiu tau kažką blogesnio, nei tu galėtum įsivaizduoti, būtent tą akimirką…”


“Taip? – pertraukė ją Mažoji Siela, - ką?”


“Prisimink, Kas Aš iš tiesų Esu”.

 

“Ak, būtinai! – sušuko Mažoji Siela, - Prisiekiu! Visada prisiminsiu tave tokią, kokią matau čia ir dabar!“

 

“Gerai, - atsakė Draugiškoji Siela, - nes, matai, man teks taip labai apsimetinėti, kad turėsiu visiškai pamiršti save. Ir jei tu neprisiminsi, kas aš iš tikrųjų esu, aš galiu tai pamiršti labai labai ilgam. Ir jei pamiršiu, Kas Aš Esu, mudvi pasimesime. Tuomet prisireiks trečios sielos, kuri primintų mums, Kas Mes Esame.“

 

“Ne, nereikės! – vėl pažadėjo Mažoji Siela, - Aš prisiminsiu tave! Ir padėkosiu tau už šią man dovanotą dovaną – galimybę patirti save tokią, Kas Aš Esu.“


Ir Mažoji Siela išėjo į naują gyvenimą, laiminga dėl galimybės būti Šviesa, ypatinga šviesa, kuri yra tokia šviesi, kad yra dalimi to, kas vadinama Atleidimu.

 

Ir Mažoji Siela nerimastingai laukė, kada galės pasireikšti kaip Atleidimas, ir padėkoti kiekvienai sielai, kuri suteikė jai tokią galimybę. Ir visom akimirkom naujajame gyvenime, kokia nauja siela į jį beateitų, ar ta siela nešė jai džiaugsmą, ar liūdesį - ypač liūdesį – Mažoji Siela prisimindavo, ką jai sakė Dievas.


“Visada atmink, - nusišypsojo Dievas, - Aš siunčiu tau tik angelus”.

 

Neal Donald Walsch, "The Little Soul and the Sun"


Iš anglų kalbos vertė Audra Sun.

 




Prisimink tai, ko manei nežinojęs... Sisteminės konsteliacijos - puikus būdas patirti ir atstatyti savo tėkmę dermėje su Visatos dėsniais...

 

Mažoji Siela ir Saulė: pasaka apie atleidimą
Registracija į mokymus
© SAKUBONA 2015 Įgyvendinta: Puslapiai.eu
NEMOKAMAELEKTRONINĖ KNYGA
„LŪŽIS.
Kiekybės virsmas kokybe."
NEMOKAMASVAIZDO ĮRAŠAS
Jurijus Micharevas.
Efektyvus gyvenimo valdymas