Apie musRENGINIAIKONSULTACIJOSKontaktai
Praktinis seminaras "Meilė ir savęs priėmimas"
Labai intensyvus savaitgalio seminaras su profesionaliu psichologu – tiems, kam atsibodo iš knygų mokytis priimti save, kurie pasiryžę realių išgyvenimų sukeltoms tikroms permainoms. Stipru, efektyvu… ir nebūtina garsiai įvardinti tai, kas skauda. Vietų skaičius ribotas.

Alegorinės istorijos

Kartą mokinys atėjo pas Mokytoją ir paklausė:
- Mokytojau, kodėl visi augalai auga iš mažyčių sėklų, visi gauna vienodai saulės šviesos ir vandens, tačiau tik medžiai vieninteliai užauga dideli iki pat dangaus?
– Žiūrėkite, - tarė aukščiausiasis faraono žynys Kratijus aplink jį susibūrusiems žyniams, - apačioje grandinėmis sukaustytų vergų virtinės velka po akmenį. Juos saugo galybė karių. Kuo daugiau vergų, tuo geriau valstybei – bent mes visada taip manėme. Tačiau kuo daugiau vergų, tuo labiau tenka saugotis sukilimo, ir mes stipriname apsaugą. Kad vergai būtų pajėgūs dirbti sunkų fizinį darbą, turime juos gerai maitinti. Tačiau jie vis tiek tingūs ir linkę maištauti...
Kartą žmogus ėjo pro vieną namą, kurio verandoje supamajame krėsle suposi pagyvenusi moteris, greta jos skaitydamas laikraštį supavosi jos vyras, o tarp jų gailiai inkšdamas gulėjo šuo. Žmogus labai susirūpino, kodėl gi šuo taip inkščia, o šeimininkai nieko nedaro. Kai jis kitą dieną vėl ėjo pro tą namą, išvydo tą patį vaizdą – abu senukus, ir tarp jų įsitaisiusį, taip pat gailiai inkščiantį šunį...
- Sveiki, gydytojau!
- Ir jūs būkite sveika. Kas kamuoja?
- Širdį gelia. Juk jūs – dvasinis gydytojas?
- Dvasinis. Pavardė mano tokia. Kaip ir specializacija. O jūsų širdį kas nors sužeidė?
- Nežinau. Gal. Aš jos tarsi nejaučiu. Aš išvis prastai jaučiu. Pavyzdžiui, nemoku sakyti „myliu“.
Vienas žmogus atėjo pas išminčių patarimo:
- Mudu su žmona jau seniai nejaučiame vienas kitam to, kaip anksčiau. Aš jos nebemyliu, o ir ji manęs, tikriausiai, taip pat. Ką daryti?
Išminčiaus paklausė:
- Kodėl neturtingi žmonės nuoširdesni ir ne tokie godūs, kaip turtuoliai?
- Pasižiūrėk pro langą. Ką tu matai?
Vienas mokinys paklausė Budos:
- Jeigu man kas nors smogs, kaip turėčiau pasielgti?
Buda atsakė:
„Ramiai eikite savo keliu, te netrikdo jūsų išorinis šurmulys. Visada atminkite pasaulį, koks jis gali būti tyloje. Neišduodami savęs, išsaugokite kuo geresnius santykius su kiekvienu sutiktu žmogumi. Švelniai ir aiškiai dėstykite savo tiesą ir girdėkite, ką sako kiti - net tie, kurie nepasižymi ypatingu protu ar išsilavinimu; jie taip pat turi savas istorijas.
Gyveno kartą žmogus, nugyveno tai, kas jam buvo lemta, o tada – taip jau šis pasaulis surėdytas – ėmė ir numirė. O numiręs apžiūrėjo save ir labai nustebo. Kūnas gulėjo lovoje, o jam buvo likusi tik siela. Nuogutėlė ir kiaurai peršviečiama – viskas joje matėsi kaip ant delno.
Kartą dorybingasis kalifas Omaras vaikštinėdamas už savo rūmų sienų, sutiko žmonių grupę, kurie pareiškė esą glaudžiai bendradarbiauja ir broliaujasi.
- O kaip jūs elgiatės su vienas kito nuosavybe? Ar nepasitaiko, kad jūs išleidžiate vieno kurio nors pinigus, jam net nežinant? - paklausė kalifas.
© SAKUBONA 2015 Įgyvendinta: Puslapiai.eu
NEMOKAMAELEKTRONINĖ KNYGA
„LŪŽIS.
Kiekybės virsmas kokybe."
NEMOKAMASVAIZDO ĮRAŠAS
Jurijus Micharevas.
Efektyvus gyvenimo valdymas